- nuosakumas
- 1 nuosakùmas sm. (2), nūsakùmas (ž.) (2) → 1 nuosakus: 1. Jos nuosakùmas, kad kai surašyta! Trgn. Anas savo nuosakumù iš nebūta būta padarys, ir visi juo tikės Vj. Nuosakùmai senioko – parnakt klausytum jo pasakų Ds. Nūsakùmo knygos[e] nebėr Grd. 2. Apskritieji skaitvardžiai dešimtis, šimtas, tūkstantis ir kiti dėl nuosakumo prisiema savo priešakin priežodę lygiai A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.